Atrask riboto leidimo stiklainius

  • NUTELLA® 350 g

  • NUTELLA® 350 g

  • NUTELLA® 350 g

  • NUTELLA® 600 g

  • NUTELLA® 600 g

  • NUTELLA® 600 g

Atrask mėgstamiausios duonos derinį su „Nutella®“ kremu

Nutella® ♥ bread

  • Sumuštinių duona

    Ar žinojote, kad skrebučiu vadinama tik ką tik paskrudinta ir dar karšta duona? Atvėsusi ji jau nebelaikoma skrebučiu.

  • Kruasanas

    Kruasanas yra vienas žinomiausių kepinių pasaulyje. Nors jis laikomas Prancūzijos simboliu, jo ištakos siekia Austriją. Šiuolaikinis kruasanas buvo sukurtas Prancūzijoje XIX amžiuje, tobulinant austrišką pusmėnulio formos kepinį „kipferl“. Jam būdinga sluoksniuota tekstūra išgaunama daug kartų lankstant tešlą su sviesto sluoksniais – taip iškepęs kruasanas tampa ypač lengvas ir traškus.

  • Balta duona

    Klasikinė, gardi ir tinkanti įvairiausiems deriniams! Iš rafinuotų kvietinių miltų kepama balta duona viduramžiais buvo laikoma prabangos produktu, kurį sau galėjo leisti tik turtingiausi visuomenės nariai.

  • Ruginė duona

    Duonos kepimo tradicijos Lietuvoje siekia ne vieną šimtmetį. Ruginė duona nuo seno buvo pagrindinis kasdienis maisto produktas ir svarbi šeimos bei švenčių tradicijų dalis. Mokėjimas kepti duoną buvo svarbi šeimininkavimo dalis, o pati duona siejama su šeima, svetingumu ir pagarba.

  • Viso grūdo duona

    Kadaise tamsi duona buvo siejama su skurdu, o minkštos baltos bandelės – su turtais ir prabanga. Šiandien požiūris pasikeitęs: viso grūdo duona vis labiau vertinama dėl savo maistinės vertės ir naudos sveikatai.

  • Sviestinė bandelė

    Tradicinė sviestinė bandelė kepama iš mielinės tešlos su pienu ir sviestu. Jos forma gali būti įvairi – apvali ar ovali, su vienu ar keliais įpjovimais plutoje arba visai be jų.

  • Riestainis

    Riestainis – Lietuvoje paplitęs žiedo formos kvietinių miltų kepinys. Tradiciškai, tešlai pakilus, riestainiai prieš kepant būdavo trumpai apverdami vandenyje arba piene. Juos parduodavo turguose, mugėse ir per atlaidus, o Kaziuko mugėje iki šiol jie laikomi tradicinėmis lauktuvėmis.

  • Duona be glitimo

    Duona be glitimo gaminama iš įvairių miltų – avižų, kukurūzų, sojų, ryžių, grikių, burnočių ar sorų. Ji skirta žmonėms, netoleruojantiems glitimo ar sergantiems celiakija.

  • Didriestainis

    Nors didriestainis dažnai siejamas su amerikietiška virtuve, iš tiesų jis atsirado XVII amžiuje Krokuvos žydų bendruomenėje. Pavadinimas „bagel“ kilęs iš jidiš „beygal“, o šis – iš vokiško „beugel“, reiškiančio „žiedą“ arba „apyrankę“.

  • Bagetė

    Tradicinė prancūziška bagetė paprastai būna apie 65 cm (26 colių) ilgio ir sveria apie 250 gramų. Klasikinis jos receptas itin paprastas – miltai, vanduo, mielės ir druska. 2022 m. prancūziškos bagetės kepimo tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, taip įvertinant jos svarbą Prancūzijos kultūrai ir kasdieniam gyvenimui.

  • Plikyta ruginė duona

    Plikyta ruginė duona gaminama dalį ruginių miltų užplikius karštu vandeniu ir rauginant tešlą iki trijų dienų. Šis tradicinis gamybos būdas suteikia duonai būdingą saldžiarūgštį skonį ir padeda jai ilgiau išlikti šviežiai.

  • Raugo duona

    Tradicinė lietuviška raugo duona dažniausiai kepama iš ruginių miltų, kurie suteikia jai tamsią spalvą, tankią tekstūrą, drėgną minkštimą ir būdingą lengvai rūgštų skonį. Kartais, siekiant pagerinti tekstūrą, į tešlą dedama ir kvietinių miltų.